APIE Klaipeda

Šios savaitės iniciatyva: dabartinės kosminės misijos. Kviečiame prisidėti!
Klaipėda
Klaipėda
         

Teatro aikštė, Taravos Anikės fontanas − paminklas Klaipėdos krašto poetui Simonui Dachui

 Klaipėda
55°42′40″N 21°7′50″EKoordinatės: 55°42′40″N 21°7′50″E (ž.)
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Lietuva
Apskritis: Klaipėdos apskritis
Savivaldybė: Klaipėdos miesto savivaldybė
Įkūrimo data: 1252 m. rugpjūčio 1 d.
Meras: Vytautas Grubliauskas
Gyventojų (2011): 161 300
Plotas: 98 km²
Tankumas (2011): 1 646 žm./km²
Altitudė: 21 m
Pašto kodas: centrinis LT-91001
Tinklalapis: klaipeda.lt
 Vikiteka: Klaipėda
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)
Vardininkas: Klaĩpėda
Kilmininkas: Klaĩpėdos
Naudininkas: Klaĩpėdai
Galininkas: Klaĩpėdą
Įnagininkas: Klaĩpėda
Vietininkas: Klaĩpėdoje
vok. Memel
rus. Мемель[1]
 Kitos reikšmės – Klaipėda (reikšmės).
Klaipėda – trečiasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kuršių marių ir Baltijos jūros susiliejimo vietoje, Pajūrio žemumoje prie Dangės žiočių. Miestas yra Klaipėdos apskrities centras, yra Klaipėdos miesto savivaldybė (su 1 seniūnija), Kuršių nerijos nac. parko ir Pajūrio regioninio parko direkcijos, 17 pašto skyrių (centrinis LT-91001). Yra Klaipėdos geležinkelio stotis, autobusų stotis, jūrų uostas, 26 viešbučiai, 4 katalikų bažnyčios, 3 sinagogos, 1 evangelikų liuteronų bažnyčia, 10 muziejų, 4 teatrai, 15 sporto centrų.1807–1808 m.
Oficiali miesto diena – rugpjūčio 1-oji (miesto gimtadienis), kasmet liepos mėnesio pabaigoje mieste vyksta Jūros šventė, taip pat Klaipėdą garsina kasmetinis tarptautinis pilies džiazo festivalis. Per miestą teka trys upės: Akmena (Dangė), Smeltalė ir Kretainis. Nuo sostinės Vilniaus Klaipėda nutolusi 311 km į šiaurės vakarus.
Didžioji miesto dalis yra ryčiau jūros ir marių. Klaipėdoje yra dvi perkėlos: senoji (miesto centre) ir naujoji (į pietus nuo centro). Išilgai Kuršių marių yra didelis uostas, kurio šiaurinis kraštas siekia Baltijos jūrą, o pietinis baigiasi ties Malkų prieplauka – Kuršių marių įlankėle, esančia ties Kiaulės Nugaros sala; čia yra tarptautinė jūrų perkėla. Klaipėdoje yra unikalus jūrų muziejus ir delfinariumas. Šiauriau Klaipėdos išlikusios natūralios kopos, veda pėsčiųjų ir dviračių takai į Palangą.
Miesto plotas yra 98 km² – 38 % naudojama pastatams, 1,4 % keliams, 8,45 % ūkininkavimui, 14,08 % vandens, ir 38 % kt.
Turinys  [slėpti]
1 Istorija
1.1 Viduramžiai
1.2 Naujieji laikai
1.3 Sovietmetis
1.4 Dabartis
1.5 Pavadinimo kilmė
2 Gamta ir geografija
2.1 Klimatas
2.2 Miesto dalys
2.3 Senamiestis
2.4 Parkai ir miškai
2.5 Savivaldybė
3 Ekonomika
3.1 Darbo rinka
4 Susisiekimas
4.1 Viešasis transportas
4.2 Geležinkeliai
4.3 Tiltai per Dangę
5 Gyventojai
6 Švietimo ir ugdymo įstaigos
7 Kultūra
7.1 Bažnyčios
7.2 Miesto šventės
7.3 Muziejai
7.4 Sportas
8 Šaltiniai
9 Literatūra
10 Nuorodos
10.1 Bendros nuorodos
10.2 Klaipėda žemėlapiuose
10.3 Religija
[taisyti]Istorija

Pagrindinis straipsnis – Klaipėdos istorija.
[taisyti]Viduramžiai


Senovinė Memelio pilies ir miesto graviūra
Nuo pirmųjų mūsų eros amžių dabartinės Klaipėdos teritorijoje lokalizuojamos kuršių gyvenvietės. Miesto pradžia laikomi 1252 metai. Tuomet Dangės upės žiotyse Livonijos ordinas ir Kuršo vyskupas nusiaubė gyvenvietę ir jos vietoje pastatė Memelburgo pilį, prie kurios kūrėsi miestas. 1258 m. suteiktos Liubeko miesto teisės. Klaipėda (vokiškas pavadinimas Memel, Memela, Mimela ir kt.) planuota kaip Kuršo regiono ir vyskupystės centras, bet faktiškai juo niekad netapo dėl nuolatinių aplinkinių genčių puldinėjimų.
Klaipėdos vardas (Caloypede) pirmąkart minimas Vytauto laiške 1413 m., kuriame politiniais sumetimais teigiama, esą miestas pastatytas žemaičių žemėje (iš tiesų – Pilsote, kuršių teritorijoje). 1422 m. Melno taika baigė ilgą konfliktą tarp Vokiečių ordino ir LDK (Klaipėda išliko vokiečių rankose), kuris trumpam atsinaujino tik Trylikos metų karo metu, kai 1455 m. miestą buvo trumpam užėmusios žemaičių pajėgos. 1475 m. miestui suteikta Kulmo teisė. Iki XVI a. 2-osios pusės kariniais sumetimais Klaipėdoje nebuvo leidžiama mūrinė statyba.
Melno taikos sutartimi nustačius nuolatinę sieną tarp Ordino ir Lietuvos, prasidėjo aktyvesnis Klaipėdos apylinkių apgyvendinimas. Vokiečių pirkliai taikos metu jau galėjo keliauti į Lietuvą, naudotis Žemaitijos vandens keliais, todėl XVI a. Klaipėda itin sparčiai vystėsi. Atsirado pirmieji amatų cechai, buvo įsteigta pirklių gildija, prasidėjo laivų statyba ir jūrų prekyba. Nuo XVIII a. vidurio anglų pramonininkų ir prekybininkų dėka Klaipėda tapo didžiausiu regiono medienos eksporto uostu.
[taisyti]Naujieji laikai


Prieškarinė miesto panorama


Lietuviškas vežimas prieškario Klaipėdos turguje


Dangės krantinė 1993 m.


Viešbutis Senasis malūnas 2010 metais
Vokiečių ordino valstybei žlugus, nuo 1525 m. Klaipėda priklausė Prūsijos hercogystei, nuo 1701 m. – Prūsijos karalystei. 1540 m. beveik visas miestas sudegė, po gaisro susiformavo stačiakampis senamiesčio gatvių tinklas. 1595 m. prijungtas Krūmamiestis. Iki 1620 m. mieste veikė lietuvių ir vokiečių evangelikų bažnyčios, kūrėsi anglai, olandai, škotai, danai, švedai. 1629–1635 m. miestą valdė Švedija, o Septynerių metų karo metu 1757–1762 m. – Rusijos imperija. 1722 m. prijungtas Frydricho miestas (vok. Friedrichstadt, iki 1693 m. vad. Odų priemiestis). 1725 ir 1731 m. pastatytos pirmosios pramonės įmonės – odos dirbtuvės. Napoleonui sumušus Prūsiją, 1807–1808 m. Klaipėda buvo Prūsijos karaliaus šeimos ir karališkojo dvaro rezidencijos vieta, faktiškai – laikinoji Prūsijos sostinė. 1856 m. prijungtas Vitės priemiestis. 1871 m. kartu su Prūsija tapo Vokietijos imperijos dalimi.
1900 m. prie Klaipėdos prijungta Smiltynė, 1918 m. – Smeltė ir Bomelsvitė. 1904 m. ėmė kursuoti elektrinis tramvajus. Pagal Versalio sutartį (1919 m.) miestas ir Klaipėdos kraštas 1920 m. perduotas Antantės valdymui. Klaipėdoje įsikūrė prancūzų karinis garnizonas. 1923 m. Lietuvos vyriausybei parėmus Klaipėdos krašto gyventojų sukilimą, Klaipėdos kraštą užėmė Lietuva ir miestas 1923 m. sausio 15 d. prijungtas prie Lietuvos Respublikos. Klaipėdos kraštą Lietuvai pripažino ir Tautų Lygos ambasadorių konferencija (pagal specialiai 1924 m. sudarytą Klaipėdos krašto konvenciją).
Miestas, kartu su Klaipėdos kraštu, Lietuvos Respublikoje tarpukario metais sudarė autonominę teritoriją, kurios statusą apibrėžė Lietuvos ir Europos didžiųjų valstybių 1924 m. pasirašyta Klaipėdos konvencija. Lietuvos vyriausybei priėmus Vokietijos ultimatumą 1939 m. kovo 23 d. miestą užėmė nacistinė Vokietija.
[taisyti]Sovietmetis
1945 m. sausio 28 d. Klaipėdą užėmė sovietų kariuomenė ir perdavė Lietuvos SSR. 1945 m. rugpjūčio metu vykusio Potsdamo konferencijos metu Sovietų Sąjungai buvo perduota Rytų Prūsijos dalis su Karaliaučiumi. Klaipėda prie Lietuvos prijungta ne pagal Potsdamo susitarimus, bet pagal atskirą aktą, kuriuo visos Vokietijos užimtos teritorijos nuo 1937 m. pripažintos užgrobtomis neteisėtai. Per Antrąjį pasaulinį karą kai kurios miesto dalys gerokai nukentėjo nuo sovietų aviacijos bombordavimų bei vokiečių įgulos sprogdinimų. Evakuavus beveik visus senuosius miesto gyventojus, miestas neteko senosios septynių šimtmečių vokiečių-lietuvių-prūsų koegzistencijos tradicijų. Iki 7-8 dešimtmečių sandūros naujoji Klaipėda naujakurių iš visos SSRS buvo kuriama nepaisant miesto istorijos arba priešpriešinant save jai. Kelis pirmuosius pokario dešimtmečius Klaipėda atliko iš esmės ekonominės SSRS provincijos su itin išvystyta žvejybos pramone vaidmenį. Per jūrų uostą geležinkelio keltu Klaipėda–Mukranas buvo plukdomi sovietų strateginiai kroviniai į Rytų Vokietiją.
1946 m. prijungti Giruliai ir Melnragė.
[taisyti]Dabartis
1991 m. įkurtas Klaipėdos universitetas. 1992 m. patvirtintas dabartinis Klaipėdos herbas, 1997 m. sukurta laisvoji ekonominė zona, atidengtas paminklas Martynui Mažvydui, 2003 m. oficialiai atidarytas Klaipėdos kruizinių laivų terminalas.
[taisyti]Pavadinimo kilmė
Senasis Klaipėdos pavadinimas Memel yra hidroniminės kilmės. Manoma, kad vietinės baltų gentys (skalviai ir galbūt kuršiai) šitaip vadino Nemuno tėkmę žemupyje, o Vokiečių ordinas šį pavadinimą tik perėmė. Piliai ir miestui toks vardas buvo suteiktas, kadangi manyta Marių sąsmauką ties Dangės upe esant Nemuno žiotimis. Kada atsiranda žemaitiškas pavadinimas Klaipėda, nėra aišku. Šaltiniuose jis minimas tik nuo XV a. pradžios: Vytauto laiške 1413 m. rašoma Caloypede, 1420 m. Kryžiuočių ordino derybų su Vytautu santraukoje kalbama apie castrum Memel alias Klawppeda. Kai kurie kiti XX a. kalbininkai (J. Gerulis, P. Skardžius, A. Salys) buvo linkę manyti, kad miesto pavadinimas yra asmenvardinės kilmės, tačiau tam įrodyti kol kas trūksta faktų. Liaudies etimologija taip pat turi savą miesto vardo versiją – neva pavadinimas kilęs nuo žodžių junginio „klampi pėda“ (iš legendos apie du brolius).
[taisyti]Gamta ir geografija

[taisyti]Klimatas
Klaipėdoje vyrauja vidutinių platumų jūrinis, pereinantis į žemyninį klimatas, kuriam didelę įtaką daro Baltijos jūra. Žiemos švelnios arba šaltos, vasaros dažniausiai šiltos, bet atskirais metais gali pasitaikyti vėsios arba karštos. Vidutinė sausio ir vasario nakties oro temperatūra -5 °C, dienos 0 °C. Vidutinė daugiametė sausio temperatūra yra aukščiausia Lietuvoje ir siekia -1,4 °C [2]. Liepos ir rugpjūčio dienomis oras vidutiniškai įšyla iki +20 °C, naktimis atvėsta iki +14 laipsnių. Karščiai reti, bet virš 25 laipsnių oro temperatūra vasarą pakyla apie 12 kartų, o virš 30 laipsnių – apie vieną kartą per metus. Žemiausia oro temperatūra yra buvusi -33 °C, aukščiausia +34 °C.
Krituliai iškrinta visus metus, bet dėl vakarinių pernašų ir jūros artumo didžiausias jų kiekis būna vasaros antroje pusėje bei rudenį, kai per mėnesį iškrinta iki 90 mm kritulių. Sausiausias metas – pavasaris. Sniegas iškrinta kiekvienais metais ir yra labai įprastas reiškinys žiemą bei kovo mėnesį. Tačiau dažnai pasninga ir spalį, lapkritį bei balandį. Iki 1990 metų Klaipėdoje kartais pasnigdavo ir gegužės mėnesį, o šlapdribų yra pasitaikę rugsėjį. Žiemą mieste dažna lijundra (vyraujat pietvakarių vėjui ir neigiamai oro temperatūrai), plikledis, šerkšnas, pūgos. Tarybiniais laikais yra buvę atvejų, kai dėl pūgų miestas būdavo visiškai paralyžiuotas visai dienai. Tačiau 1994 m. liepą mieste visiškai nebuvo kritulių (0,0 mm).
Perkūnijos dažnos vasarą ir rudenį. Jos Klaipėdoje būna dviejų tipų: žemyninės, kurios susidaro pučiant rytiniams vėjams šiltomis vasaros dienomis, bei jūrinės, kurios atkeliauja su vakariniais vėjais tuo atveju, kai jūra būna šiltesnė už žemyną. Šios perkūnijos ypač būdingos tada, kai po karščių rugpjūčio mėnesį virš jūros apsistoja šalta orų masė. Slenkant atmosferos frontams, perkūnija Klaipėdoje pasitaiko ir žiemą.
Tornadai Klaipėdoje reti ir buvo pastebėti tik miesto apylinkėse, dažniausiai virš Baltijos jūros. Jie buvo silpni bei krantą pasiekę sunykdavo. Tiesiogiai tornadas nėra Klaipėdos kliudęs. Tačiau škvalai vasarą galimi, nors palyginti reti. Įprastos audros nuostolių pridaro dažniau. Vasarą Klaipėdoje galima kruša, kuri pasitaiko kas keletą metų.
Speigai gana dažni, pasitaiko beveik kasmet. Klaipėdoje jie kartais būna itin grėsmingi, nes stiprų šaltį gali lydėti labai žvarbus rytų vėjas. Paskutinį kartą tokie sibirietiški speigai buvo 2006 metų sausio mėnesį.
Klaipėda – vėjuotas miestas. Per metus būna vidutiniškai 30 audringų dienų, kurių metu vėjo gūsiai siekia 15-28, kartais iki 33 m/s. Stipriausi vėjai Klaipėdoje siekė 40 m/s uragano Anatolijaus metu bei per uraganą 1967 m. spalio mėnesį.
Klaipėda pasižymi orų nepastovumu. 2002 ir 2006 m. vasaromis vyravo Kalifornijos pakrantei būdingi sausi orai su šiauriniai brizais. 2007 m. sausis buvo artimas airiškajam (vėjuotas, lietingas ir švelnus), o 2006 metų sausis buvo speiguotas, artimas Maskvos sausiui. Net balandis vienais metais gali būti šiltas ir sausas, o kitais – sniegingas ir žiemiškas.
[taisyti]Miesto dalys
Dangės kairiajame krante, ties žiotimis yra Klaipėdos senamiestis (jame XIII–XV a. susiformavo stačiakampis gatvių tinklas), prie Kuršmarių – Smeltė. Dangės dešiniajame krante yra Naujamiestis (miesto centras), į šiaurę nuo jo, prie Baltijos – Giruliai (vasarvietė), Kuršių nerijoje – Smiltynė. Nauji gyvenamieji rajonai – Pempininkai, Naujakiemis, Alksnynė, Gedminai ir kt. – pastatyti po 1945 m.
2001 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų schemą [3]. Joje Klaipėdos miestas padalytas į 60 gyvenamųjų rajonų:


Klaipėdos senamiestis
Alksnynė
Bachmano dvaras
Baltija
Baltikalnė
Bandužiai
Birutė
Bomelio Vitė
Dangė
Debrecenas
Didžioji Vitė
Dubysa
Giruliai
Joniškė
Jūrininkai
Kalotė
Kaunas
Kretinga
Labrenciškė
Laistų sodyba
Laukininkai
Liepoja
Lietuvninkai
Lypkių sodyba
Luizė
Mažasis Kaimelis
Mažoji Vitė
Medelynas
Melnragė I
Melnragė II
Miškas
Miško dvaras
Naujamiestis
Nemunas
Neringa
Pakrantės sodai
Paupiai
Pempininkai
Plytinė
Poilsio mikrorajonas
Pušynas
Rimkai
Rotušė
Rumpiškė
Senamiestis
Sendvaris
Smeltė
Smiltynė
Šarlotė
Šauliai
Šilutė
Švepelių sodyba
Tauralaukis
Universitetas
Uostas
Varpai
Vėtrungė
Vingio mikrorajonas
Žardės piliakalnis
Žardininkai
Žvejybos uostas
Klaipėdos miesto teritorija sąlyginai vadinamos vietovės, neturinčios miesto gyvenamojo rajono statuso, tačiau susiformavusios istoriškai (buvę kaimai) arba įsivyravusios šnekamojoje kalboje.
[taisyti]Senamiestis
Pagrindinis straipsnis – Klaipėdos senamiestis.
Klaipėdos senamiestis išsiskiria iš kitų Lietuvos senamiesčių savo kompaktiškumu bei vokiškosios, skandinaviškosios architektūros gausa. Tarpukariu šis senamiestis buvo laikomas vienas gražesnių Šiaurės Europos regione. Tai bene europietiškiausias Lietuvos senamiestis, bet taip pat ir labiausiai suniokotas senamiestis šalyje. Jis smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą. Pokario metu buvo priimtas sprendimas sugriautų architektūros paminklų neatstatyti, nemažai dar išlikusių pastatų buvo nutarta nugriauti. Šiuo metu senamiestis ir toliau niokojamas ganėtinai sparčiai.
[taisyti]Parkai ir miškai
Parkai:
Trinyčių parkas
Klaipėdos miesto parkas
Sąjūdžio parkas
Botanikos sodas
Treko parkas
Parkas prie Reikjaviko ir Smiltelės gatvių
Draugystės parkas
Ąžuolų giraitės parkas
Debreceno gatvės skveras
Storosios liepos skveras
Priestotės gatvės skveras
Žvejo skulptūros skveras
Dangės skveras
Miškai:
Klaipėdos miškas
Girulių miškas
Smiltynės miškas
[taisyti]Savivaldybė
Pagrindinis straipsnis – Klaipėdos miesto savivaldybė.
Miestas turi savivaldybės statusą Klaipėdos apskrityje. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Yra viena – Melnragės ir Girulių seniūnija.
[taisyti]Ekonomika



Klaipėdos jūrų uostas
Klaipėda yra svarbus vakarų Lietuvos ekonomikos centras. Šalia miesto veikiantis uostas lemia tai, kad Klaipėda yra kartu ir labai svarbus transporto mazgas. Rytinėje miesto dalyje veikia Klaipėdos LEZ, leidžianti įmonėms gauti tam tikro lygio mokestines lengvatas. Čia taip pat 2001 m. pastatyta pirmoji Pabaltijyje geoterminė jėgainė, tiekianti žemės gelmių šilumą Klaipėdai. Mieste didžiausia BVP dalis sukuriama paslaugų sektoriuje. Klaipėdiečių pajamos yra didesnės, nei vidutinės gyventojų pajamos Lietuvoje.
[taisyti]Darbo rinka
Klaipėdoje yra vienas mažiausių nedarbo lygių Lietuvoje. 2006 m. liepos mėnesį jis siekė vos 3 proc. ir toliau mažėja. Nemaža dalis darbdavių susiduria su darbo jėgos trūkumu. Daugėja darbuotojų iš užsienio (itin daug darbuotojų atvyksta dirbti į uosto įmones bei LEZ gamyklas, daugiausia tai – ukrainiečiai, bulgarai ir slovakai).
Naujosiose Klaipėdos LEZ įmonėse jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas (ypač – chemikų). Tai indikuoja pasirašyta sutartis su KTU.
Susisiekimas

Iš Klaipėdos eina magistralinis kelias  A1  Vilnius–Kaunas–Klaipėda , kuris eina iki pat Vilniaus. Magistraliniu keliu  A13  Klaipėda–Liepoja  galima pasiekti Palangą ir Liepoją.  141  Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda  krašto keliu galima pasiekti Šilutę ir Panemunės miestus. Klaipėdoje yra stambus geležinkelių mazgas, aptarnaujantis uostą. Greitaisiais keleiviniais traukiniais iš Klaipėdos galima nuvykti į Kretingą, Plungę, Telšius, Šiaulius, Radviliškį, Kėdainius, Jonavą, Kaišiadoris, Vilnių. Priemiestiniais dyzeliniais traukiniais galima nuvykti iki Radviliškio ir Šilutės (2011 m. gegužės 29 d. pastarasis maršrutas bus panaikintas).

Viešasis transportas


Klaipėdos autobusų stotis
Pagrindinis straipsnis – Klaipėdos autobusų parkas.
Klaipėdoje šiuo metu veikia 23 autobusų maršrutai, nors didžiausias autobuso mašruto numeris yra 24[4].
Klaipėdos viešojo transporto sistema yra itin logiška ir patogi keliaujantiems juo dėl miesto geografijos ypatumų, t. y. dėl to, kad miestas yra itin išplėstas iš šiaurės į pietus siaurame ruože (Klaipėdoje autobusų maršutai driekiasi iki 25 km iš šiaurės į pietus ir vos 3 km iš rytų į vakarus).
Stambiausi viešojo transporto autobusų maršrutai Klaipėdoje:
Nr. 8 – iš pietinių miesto mikrorajonų į geležinkelio stotį;
Nr. 6 – iš pietinių miesto mikrorajonų į Melnragę;
Nr. 5 – iš pietinių miesto mikrorajonų į šiaurinius miesto rajonus;
Nr. 3 – iš Žvejybos uosto mikrorajono (Klaipėdos pietvakariuose) į ligoninių kompleksą miesto šiaurėje.
Klaipėdoje kursuoja autobusai specialiais maršrutais (1, 1A, 12, 19), gabenantys darbuotojus į stambias uosto įmones, dažniausiai šie maršrutai intensyviai veža darbo dienomis anksti iš ryto ir po darbo piko metu.
Taip pat veikia maršrutinių taksi sistema.
Geležinkeliai
Pagrindinis straipsnis – Klaipėdos geležinkelio stotis.
Klaipėda visada buvo svarbus logistikos centras, 1871 metais čia įrengus pirmąją geležinkelio stotį pradėti gabenti kroviniai ir keleiviai į kitus Lietuvos miestus ir į kitus kraštus. Klaipėdos geležinkelio stotis veikia Priestočio gatvėje.
Geležinkelio ruožas

KlaipėdaGiruliaiKretingaPlungė

Tiltai per Dangę


Biržos tiltas
Tiltai per Dangės upę (prieš srovę):
Pilies tiltas
Biržos tiltas
Mokyklos gatvės tiltas
Klaipėdos geležinkelio tiltas
Liepų gatvės tiltas
Tauralaukio tiltas
Gyventojai

Klaipėdos gyventojų sudėtis istoriškai labai keitėsi. Įkūrus miestą dauguma jo gyventojų buvo vokiečiai, tačiau apylinkių gyventojai iki pat XX a. pradžios buvo daugiausia lietuviai. Nors mieste lietuvių buvo nedaug, tačiau Klaipėda buvo svarbus lietuvių kultūros centras, spaudos draudimo laikotarpiu jame spausdintos lietuviškos knygos lotyniška abėcėle.
1945 m. praktiškai visi gyventojai iš miesto pasitraukė su vokiečių kariuomene. 1946–1953 m. miestas buvo iš naujo apgyvendintas, tarp naujųjų gyventojų didelę dalį sudarė rusai ir kitų sovietinių respublikų gyventojai, atsiųsti dirbti naujai kuriamose ir atkuriamose miesto pramonės įmonėse, kiti atvyko savo iniciatyva. Tuo pačiu metu į miestą aktyviai kėlėsi ir lietuviai. Pagal gyventojų surašymų duomenis Klaipėdoje gyveno lietuvių:
1959 m. – 55,2 %
1970 m. – 60,9 %
1979 m. – 61,5 %
1989 m. – 63,0 %
2001 m. – 71,3 %
Demografinė raida tarp 1782 m. ir 2012 m.
1782 m. 1823 m. 1837 m. 1861 m. 1890 m.[1] 1897 m.sur. 1905 m. 1912 m.
5 500 5 300 9 000 17 500 19 282 20 100 20 700 23 500
1925 m. 1931 m. 1938 m. 1945 m. 1950 m. 1959 m.sur. 1967 m. 1970 m.sur.
35 845 37 142 47 189 3 600 48 500 89 500 131 600 140 342
1978 m. 1979 m.sur. 1985 m.[5] 1989 m.sur. 1992 m. 1999 m. 2001 m.sur. 2006 m.
175 200 176 648 195 000 202 929 207 100 203 300 192 954 187 316
2007 m. 2008 m. 2009 m. 2010 m. 2011 m. 2012 m. - -
185 936 184 657 183 433 182 752 177 823 160 361 - -
 Demografinės raidos histograma

2007 metais gyventojų skaičius pagal amžių:
0–14 m. 14,0 %
15-59 67,1 %,
60+ 18,9 %.
2009 m. mieste gyveno 83 992 vyrai ir 99 441 moterys. [6] Gyventojų sudėtis pagal tautybę, 2001 metų surašymo duomenimis buvo:[7]
Lietuviai 71,3 %
Rusai 21,3 %
Ukrainiečiai 2,4 %
Baltarusiai 1,9 %
Lenkai 0,4 %
Kiti 2,7 %
Švietimo ir ugdymo įstaigos



Klaipėdos universitetas
Pagrindinis straipsnis: Klaipėdos mokslas ir švietimas
Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorija
Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazija
7 gimnazijos
14 vidurinių mokyklų (iš jų 2 – suaugusiųjų)
2 specialiosios mokyklos
13 pagrindinių mokyklų
Klaipėdos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinė internatinė mokykla
specialioji pagrindinė mokykla
pradinė mokykla
11 mokyklų-darželių (iš jų 1 – specialioji)
Klaipėdos apskrities viešoji biblioteka (įkurta 1950 m.)
Klaipėdos miesto biblioteka
Kultūra



Burlaivis „Sedov“ 2009 m. Jūros šventės metu
Klaipėda stipriai nukentėjo nuo didelio gaisro 1854 m. (jo metu sudegė 40 proc. visų pastatų) ir Antrojo pasaulinio karo, po kurio buvo sugriauti 60 proc. visų senųjų pastatų ir visos bažnyčios.
Bažnyčios
Pagrindinis straipsnis – Klaipėdos bažnyčios.
Dabar mieste yra 4 katalikų bažnyčios, 3 stačiatikių cerkvės (Klaipėdos Mykolo Apvaizdos cerkvė, Klaipėdos visų Rusijos Šventųjų cerkvė, Klaipėdos Šv. kankinių Veros, Nadeždos ir Liubovės bei jų motinos Sofijos šventykla), sentikių Klaipėdos Švč. Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė (pastatyta 1960 m.), evangelikų liuteronų bažnyčia Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčia, musulmonų sunitų, žydų judėjų bendruomenės.
Miesto šventės
Miesto ekonomikai yra itin svarbios vasaros šventės, kurios pritraukia nemažai svečių iš Lietuvos ir užsienio:
Klaipėdos laivų paradas,
Jūros šventė,
Miesto gimtadienis - rugpjūčio 1 d.,
Pilies džiazo festivalis.
Šios miesto šventės kiekviena atskirai leidžia miestui uždirbti atitinkamai 5 ir 20-25 mln. litų. Šių švenčių metu į Klaipėdą atvyksta ne tik nemažai turistų, bet ir prekeivių iš Lietuvos, Latvijos ir Kaliningrado srities.


Mažosios Lietuvos istorijos muziejus Klaipėdos senamiestyje
Muziejai
Lietuvos jūrų muziejus
Laikrodžių muziejus
Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
Klaipėdos pilies muziejus
Kalvystės muziejus
Sportas
Mieste yra Klaipėdos centrinis stadionas, "Baltijos" ir "Moksleivio" stadionai. Stipriausia Klaipėdos vyrų futbolo komanda FK Atlantas Klaipėda. Pajėgiausia Klaipėdos vyrų krepšinio komanda Krepšinio klubas Klaipėdos Neptūnas, rungtyniaujanti LKL, BBL bei LKF lygose, taip pat Klaipėdoje yra Nacionalinės Krepšinio lygos (NKL) klubas Klaipėdos Nafta-Universitetas.
Šaltiniai

↑ 1,0 1,1 Мемель. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 19 (37) : Мекенен — Мифу-Баня. С.-Петербургъ, 1896., 68 psl. (rus.)
↑ Oro temperatūra. Enciklopedija „Lietuva“, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008, 69 psl.
↑ http://www.klaipeda.lt/stotisFiles/uploadedAttachments/Gyvenamuju%20raj200652745646.%20schema.JPG Klaipėdos miesto gyvenamųjų rajonų schema
↑ http://www.klaipedatransport.lt/ Klaipėdos viešojo transporo sistemos tinklalapis
↑ Klaipėda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 322 psl.
↑ http://db1.stat.gov.lt/statbank/default.asp?w=1024
↑ http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/2002_10_17.pdf
Literatūra

Klaipėdos istorija populiariai. – Klaipėda: Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros skyrius, 2002. – ISBN 9986-848-22-9
Vasilijus Safronovas. Klaipėdos miesto istorinės raidos bruožai. – Klaipėda, 2002. – ISBN 9986-31-063-6
Jonas Tatoris. Senoji Klaipėda. – Klaipėda, 1994.
99 Klaipėdos miesto istorijos (sud. Vygantas Vareikis). – Klaipėda: Druka, 2008. – 232 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-735-95-3
Klaipėda. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 638 psl
Nuorodos


Laisvajame žodyne yra terminas Klaipėda
Bendros nuorodos
Oficiali miesto svetainė
Klaipėdos turizmo ir kultūros ištekliai
Klaipėdos miesto nekilnojamosios kultūros vertybės
Klaipėda žemėlapiuose
Klaipėdos atlasas per balticmaps.eu
Klaipėdos žemėlapis
Klaipėdos senamiesčio palydovinė nuotrauka per maps.lt
Klaipėdos nuotraukos ir video per google.maps
Religija
Klaipėdos sentikiai
Reformatų parapija
Evangelikų liuteronų bažnyčia
From the Bordertown Out Into the World. Jews in Memel/Klaipėda.